„Ten Years After“ grupė turi tvirtą sudėtį, daugiakryptį atlikimo stilių, gebėjimą žengti koja kojon su laiku ir išlaikyti populiarumą. Nuo to priklauso muzikantų sėkmė. 1966 m. pasirodžiusi grupė gyvuoja iki šiol.
Per gyvavimo metus keitėsi kompozicija, pasikeitė žanras. Grupė sustabdė savo veiklą ir buvo atgaivinta. Komanda neprarado savo aktualumo, šiandien savo kūrybiškumu džiuginanti gerbėjus.
Grupės atsiradimo istorija po dešimties metų
Grupė pavadinimu Ten Years After tapo žinoma tik 1966 m., tačiau grupė turėjo priešistorę. 1950-ųjų pabaigoje kūrybinį duetą sukūrė gitaristas Alvinas Lee ir bosinis gitaristas Leo Lyonsas. Netrukus prie jų prisijungė vokalistas Ivanas Jay, su vaikinais dirbęs vos kelerius metus. 1965 m. prie grupės prisijungė būgnininkas Rickas Lee. Po metų prie grupės prisijungė klavišininkas Chickas Churchillis.
Iš pradžių komanda buvo įsikūrusi Notingeme, bet netrukus persikėlė į Hamburgą, o vėliau į Londoną. 1966 metais grupei vadovavo Chrisas Wrightas. Vadovas rekomendavo sugalvoti naują pavadinimą. Komanda gavo Blues Trip pavadinimą, tačiau vaikinams tai nepatiko. Netrukus grupė persivadino „Bliuzo kiemu“, o vėliau įgavo galutinį pavadinimą „Ten Years After“.
Pirmieji grupės laimėjimai
Tinkamo kolektyvo vadovavimo dėka vaikinai sulaukė kvietimo pasirodyti Windsor Jazz & Blues festivalyje. Dėl darbo šiame renginyje grupė pasirašė sutartį su Deram Records. Komanda iš karto išleido savo pirmąjį albumą pavadinimu, kuris turėjo tą patį pavadinimą kaip ir komanda.
Albume – bliuzo kompozicijos, derinamos su džiazu ir roku. Titulinis kūrinys, įkūnijęs ankstyvojo laikotarpio kūrybą, buvo Help Me. Tai garsiosios Willie Dixono dainos perdirbinys. Britų klausytojai neįvertino grupės pastangų. Albumas nebuvo sėkmingas.
Netikėtas populiarumas Amerikoje
Nepaisant to, kad JK klausytojai nesidomėjo, įrašą pastebėjo Billas Grahamas. Jis žinomas kaip gerai žinomas JAV kultūros ir žiniasklaidos veikėjas. Grupės kūriniai pasirodė San Francisko radijo stotyse, o vėliau ir kituose Amerikos miestuose.
1968 metais grupė buvo pakviesta į turą JAV. Grupės gerbėjus sužavėjo Alvin Lee, kuris buvo rikiuotės lyderis, meistriškumas. Jo grojimas buvo vadinamas stilingu, virtuozišku ir jausmingu. Per visą gyvavimo istoriją grupė šioje šalyje su koncertais lankėsi 28 kartus. Šio rekordo nepasiekė kita britų grupė.
Grupės „Ten Years After“ pripažinimas Europoje
Po turo po Ameriką komanda buvo pakviesta į Skandinaviją. Baigę aktyvią gastrolių seriją, muzikantai nusprendė išleisti gyvo garso albumą. „Undead“ kompiliacija buvo sėkminga Europoje. Singlas „I'm Going Home“ ilgą laiką buvo vadinamas geriausia grupės kompozicija, jis susiejo su grupe.
Netrukus buvo išleistas antrasis studijinis albumas „Stoned Henge“. Kolekcija tapo grupės orientyru. Muzikantai buvo pastebėti Anglijoje. 1969 metais grupė buvo pakviesta dalyvauti Niuporto džiazo festivalyje, vėliau – Vudstoko festivalyje. Muzikantai patraukė publikos, bliuzo ir hard roko meistrų dėmesį. Jas imta vadinti kylančiomis žvaigždėmis.
Pažengimas į šlovės aukštumas
Kitas grupės albumas jau pateko į 20 geriausių. Albumas buvo vadinamas žymiu progresyviojo bliuzo kūriniu su psichodelijos natomis. Daina Good Morning Little Schoolgirl tapo dideliu hitu. Ne mažiau populiarios tapo dainos: If You Should Love Me ir Bad Scene.
Komanda išleido ir melodingas balades, ir kompozicijas su maištingo panko motyvais. Aštuntojo dešimtmečio pradžia buvo pažymėta grupės triumfu. Kūrinys Love Like a Man Anglijos reitinge užėmė 1970 vietą. Gerbėjai gyrė kitą grupės albumą. Muzikoje atsirado madingas sintezatoriaus garsas. Muzika tapo prasmingesnė ir sunkesnė. Atsirandantis niūrumas daugiausia susijęs su dideliu darbo krūviu. Grupė turėjo įtemptą gastrolių tvarkaraštį.
Garso atnaujinimas
Aštuntajame dešimtmetyje Alvinas Lee vėl sutelkė dėmesį į sunkų garsą. Kompozicijos tapo galingos ir turtingos. Rifo kūriniai išsiskyrė elektroniniu skambesiu. Išleidus penktąjį studijinį albumą, sutartis su „Deram Records“ nutrūko. Komanda pradėjo bendradarbiauti su Columbia Records.
Pirmasis albumas su nauja vadovybe pasirodė netikėtas. „A Space in Time“ stilius miglotai priminė ankstesniuose kūriniuose buvusią bliuzą ir roką. Albumas sulaukė pripažinimo Amerikoje. Po metų grupė išleido dainų kolekciją, kurios nebuvo įtrauktos į anksčiau išleistus albumus. Beveik tuo pat metu komanda dirbo prie naujo rekordo įrašymo. Albumas daugeliu atžvilgių buvo panašus į sėkmingą Watt kompiliaciją, tačiau savo sėkmės nepakartojo.
Pakeliui į nykimą
Grupės įrašai nebesulaukė puikių įvertinimų. Klausytojai pastebėjo vidutinį skambesį ir ankstesnio profesionalumo stoką. Jie sakė, kad Alvinas Lee pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais. Jei koncertuose jis laikėsi savęs, tai studijoje dirbo pusę savo pajėgumo. 1973 metais jiems pavyko įrašyti virtuozišką gyvo garso albumą. Tai buvo puikus grupės kūrybiškumo pabaiga.
Kritikai teigia, kad grupėje įvyko nesusipratimas. Alvinas Lee suprato, kad nori palikti komandą ir dirbti vienas. Jie teigė, kad daugelio geriausių savo laimėjimų jis neberodė kolegoms, o pasiliko juos sau. Po albumo „Positive Vibrations“ (1974) išleidimo grupė paskelbė apie išsiskyrimą.
Grupės veiklos atnaujinimas po dešimties metų
1988 metais grupės nariai nusprendė vėl susijungti. Jokių grandiozinių planų vaikinai nekūrė. Keli koncertai įvyko Europoje, taip pat buvo įrašytas naujas albumas. Po to grupė vėl iširo. Dar kartą vaikinai susibūrė tik 2000-ųjų pradžioje.
Grupės narius įkvėpė seni įrašai. Jie bandė įtikinti buvusį lyderį perdirbti medžiagas. Alvinas Lee atsisakė. Dėl to buvo nuspręsta grupę papildyti dainuojančiu gitaristu. Jaunasis Joe Goochas puikiai įsiliejo į grupę. Komanda išvyko į pasaulinį turą, taip pat įrašė naują albumą ir netrukus išleido hitų kolekciją.
Grupė dabartyje
2014 m. grupę paliko bosinis gitaristas Leo Lyonsas, o paskui Joe Goochas. Komanda neiširo. Prie grupės prisijungė bosistas Colinas Hodgkinsonas, garsėjęs virtuozišku pasirodymu, ir gitaristas-vokalistas Marcusas Bonfanti. 2017 metais grupė Ten Years After išleido naują albumą. O 2019-aisiais muzikantai įrašė koncertinę kolekciją. Grupė nesitiki buvusios sėkmės, tačiau savo veiklos nutraukti neketina.
