Kiekvienas save gerbiantis roko muzikos ir džiazo gerbėjas žino Carloso Humberto Santanos Aguilaros – virtuoziško gitaristo ir nuostabaus kompozitoriaus, Santanos grupės įkūrėjo ir lyderio – vardą.
Netgi tie, kurie nėra jo kūrybos „gerbėjai“, persmelkę lotynų, džiazo, bliuzroko, laisvojo džiazo ir fanko elementus, gali nesunkiai atpažinti šio muzikanto firminį atlikimo stilių. Jis yra legendinis! Ir legendos visada gyvos tų, kuriuos jos užkariavo, širdyse.
Carloso Santanos vaikystė ir jaunystė
Būsimasis roko muzikantas gimė 20 m. liepos 1947 d. (buvo vardu Carlosas Augusto Alvesas Santana) Autlan de Navarro mieste (Meksikos Jalisco valstija).
Jam labai pasisekė su tėvais – jo tėtis Jose Santana buvo profesionalus smuikininkas ir rimtai ketino mokyti sūnų. Penkerių metų Carlosas, griežtai jam vadovaujamas, įvaldė muzikos teorijos pagrindus ir smuiką.
Nuo 1955 m. Santana gyveno Tichuanoje. Rokenrolo klestėjimas paskatino aštuonerių metų berniuką imtis gitara.
Tėvo palaikymas ir tokių standartų kaip BB King, John Lee Hooker ir T-Bone Walker imitavimas davė nuostabių rezultatų – po dvejų metų jaunasis gitaristas pradėjo koncertuoti klubuose su vietine komanda TJ'S, prisidėdamas prie šeimos papildymo. biudžetas.
Jau tada suaugę ir patyrę muzikantai pažymėjo jo muzikinį skonį, nuojautą ir nepaprastą gebėjimą improvizuoti.
Muzikanto istorija
Šeimai persikėlus į San Franciską, jaunuolis toliau studijavo muziką, susipažino su įvairiomis muzikos kryptimis ir daug laiko skyrė savo atlikimo stiliaus formavimui.
1966 m. baigęs mokyklą jaunuolis sukūrė savo „Santana Blues Band“, kurios pagrindą sudaro jis pats ir klavišininkas-vokalistas Greg Roli.
Garsiojoje Fillmore West salėje įvykęs debiutinis grupės pasirodymas parodė savo įgūdžius ir patraukė publikos bei garbingų kolegų dėmesį į jaunuosius muzikantus.
Po kelerių metų, tapdami vis populiaresni, jie sutrumpino grupės Santana pavadinimą – kuo trumpiau, tuo patogiau. 1969 m. jie išleido savo pirmąjį albumą, gyvą Al Kooper ir Michaelo Bloomfieldo gyvų nuotykių įrašą.
Tais pačiais metais jiems plojo Vudstoko festivalis. Žiūrovus stebina virtuoziškas klasikinio roko persipynimas su Lotynų Amerikos ritmais, lūžtančiais nuo Santanos gitaros stygų.
Jau lapkritį komanda džiugino publiką pirmuoju studijiniu albumu „Santana“, kuris sustiprina išskirtinį Carloso atlikimo stilių, tapusį jo skiriamuoju ženklu.
1970 m. išleistas antrasis Abraxas diskas pastūmėjo grupę ir jos lyderį į naujas populiarumo aukštumas.
1971 m. Raleigh paliko grupę, atimdamas iš grupės vokalą ir klavišinius, todėl buvo priverstinai atsisakyta koncertuoti. Pauzę užpildė Santana III albumo įrašymas.
1972 m. Santana bendradarbiavo su daugeliu muzikantų kurdama originalius kūrinius, tokius kaip gyvas LP Live!, kuriame yra būgnininkas/dainininkas Buddy Milesas, ir Caravanserai – džiazo sintezės albumą, kuriame groja daug roko muzikantų.
1973 m. Carlosas Santana susituokė ir žmonos (Urmilos), induizmo nuneštos, dėka pasinėrė į muzikinius eksperimentus.
Jo instrumentiniai opusai Love Devotion Surrender, įrašyti kartu su J. McLaughlinu, ir ILLUMINATIONS, įrašyti dalyvaujant E. Coltrane'ui, publikos buvo vertinami nevienareikšmiškai ir grasino nuversti Santaną iš roko olimpo.
Viskas galėjo baigtis nelabai gerai, jei ne Billo Grahamo įsikišimas, perėmęs grupės valdymą ir suradęs jai vokalistą Gregą Walkerį. Sūnaus palaidūno sugrįžimas į bliuzo kelią ir „Amigos“ albumo išleidimas sugrąžino grupei buvusį populiarumą.
Muzikiniai atlikėjo pasiekimai
1977 m. Santana sukūrė dvi nuostabias programas: „Festivalis“ ir „Moonflower“. 1978 metais jis pradėjo koncertinį turą, koncertuodamas Kalifornijos Jam II festivalyje ir pergalingai judėdamas po Ameriką ir Europą, net planuodamas vizitą į Sovietų Sąjungą, kuris, deja ir gerbėjų nusivylimui, neįvyko.
Šis laikotarpis buvo pažymėtas Carlosui ir solinės karjeros pradžia. Ir nors jo debiutinis albumas „Golden Reality“ (1979) nenuskynė aukso ir laurų, vėlesnė kūryba buvo sėkmingesnė: dėmesio sulaukė dvigubo albumo „The Swing of Delight“ (1980) išleistas džiazo-roko instrumentas, o Zebopas! paskelbtas auksu.
Po to sekė Havana Moon ir Beyond Appearances įrašai, kurie sustiprino jo pozicijas. Turo metu, 1987 m., Santana vis dėlto lankėsi Maskvoje ir koncertavo ten koncertinėje programoje „Už pasaulio taiką“.
Išleidus instrumentinį solo albumą „Blues For Salvador“, Carlosas tapo „Grammy“ apdovanojimo laureatu. 1990 m. išleistas ne pats stipriausias diskas Spirits Dancing in the Flesh nebegalėjo pakirsti legendos populiarumo!
Tačiau 1991-ieji buvo kupini ryškių įvykių grupei ir jos lyderiui, džiaugsmingų – sėkmingų turų ir dalyvavimo festivalyje „Rock in Rio II“ bei tragiškų – Billo Grahamo mirties ir sutarties su Kolumbija nutraukimo.
Tačiau Santanos veiklą visada lydėjo ieškojimai ir eksperimentai, bendradarbiavimas su tokiomis pasaulinio garso roko ir pop žvaigždėmis kaip Michaelas Jacksonas, Gloria Estefan, Ziggy Marley, Cindy Blackman ir kt., naujos muzikos atsiradimas ir naujų albumų įrašymas.
2011 m. jo vardu buvo pavadinta 12 rajono pradinė mokykla (San Fernando slėnis, Los Andželas), tapusi Carlos Santana menų akademija.
