Neabejotinai sėkmingiausias septintojo dešimtmečio folkroko duetas Paulas Simonas ir Artas Garfunkelis sukūrė virtinę įsimintinų hitų albumų ir singlų, kuriuose skambėjo jų chorinės melodijos, akustinės ir elektrinės gitaros garsai bei įžvalgus, kruopščiai sukurtas Simono dainų kūrimas.
Duetas visada siekė taisyklingesnio ir tyresnio skambesio, dėl ko dažnai buvo kritikuojamas kitų muzikantų.
Daugelis taip pat teigia, kad dirbdamas duete Simonas negalėjo iki galo atsiverti. Aštuntajame dešimtmetyje jam pradėjus solinę karjerą, jo dainos ir balsas skambėjo visiškai naujai.
Tačiau geriausias darbas (S&G) gali prilygti Simono solo įrašams. Per savo penkis albumus duetas tikrai padarė pažangą garso srityje.
Žanrų ribos išsiplėtė nuo standartinių folk roko kūrinių iki lotyniškų ritmų ir gospelo paveiktų aranžuočių. Tokia stilių įvairovė ir eklektika vėliau atsispindės ir Simono solo kūriniuose.
Pirmųjų įrašų istorija
Tiesą sakant, grupės susikūrimo ir pirmųjų įrašų istorija prasideda ne septintojo dešimtmečio pirmoje pusėje. Pirmuosius bandymus kurti dainas muzikantai pradėjo dešimčia metų anksčiau.
Forest Hillse, Niujorke, užaugę vaikystės draugai nuolat kūrė savo dainas ir joms rašė muziką. Pirmasis įrašas buvo įrašytas 1957 m., veikiant kitam duetui – „Everly Brothers“.
Pirmasis vaikinų, tuomet pasivadinusių Tomu ir Džeriu, singlas pateko į Top 50. Daina pavadinimu „Hey Schoolgirl“, nors ir sulaukė didelio pasisekimo, greitai buvo pamiršta ir duetas nieko neprivedė.
Vaikinai nustojo kartu muzikuoti, o Simonas iš visų jėgų stengėsi susirasti darbą muzikos industrijoje. Jis, gana geras dainų autorius, vis tiek nesulaukė didelio populiarumo.
Retkarčiais Simonas parašydavo dainas porai atlikėjų pavadinimu Tico & The Triumphs.
Pasirašyti sutartį su Kolumbija
60-ųjų pradžioje Simonas ir Garfunkelis tapo paveikti liaudies muzikos.
Pakartotinai išleisdami savo įrašus, savo stilių jie pavadino folku. Nors populiariosios muzikos ir folkloro sintezėje jų rankose galėtų sužaisti popmuzikos šaknys.
Pasirašę sutartį su Kolumbija, vaikinai 1964 metais įrašė savo akustinį debiutinį singlą vos per vieną naktį.
Debiutinė daina buvo nesėkminga, tačiau kaip atlikėjas buvo įrašytas duetas Simon & Garfunkel, o ne Tom & Jerry, kaip buvo anksčiau. Muzikantai vėl išsiskirstė.
Simonas persikėlė į Angliją, kur grojo liaudies instrumentais. Ten jis įrašė savo pirmąjį mažai žinomą solinį albumą.
Pagalba iš Tomo Wilsono
Tai gali būti muzikantų Simono ir Garfunkelio istorijos pabaiga, jei ne aktyvi jų prodiuserio Tomo Wilsono, anksčiau gana sėkmingai prodiusavusio ankstyvuosius Bobo Dylano kūrinius, įtaka.
1965 metais folkrokas patyrė savo proveržį. Tomas Wilsonas, kuris anksčiau padėjo Dylanui padaryti jo skambesį elektroniškesnį ir modernesnį, paėmė sėkmingiausią singlą iš debiutinio S&G albumo „The Sound of Silence“ ir pridėjo elektrines gitaras, bosą ir būgnus.
Po to kūrinys 1966 m. pradžioje pakilo į topų viršūnę.
Tokia sėkmė buvo paskata duetui susijungti ir rimtai pradėti tolesnius įrašus. Simonas grįžo iš JK į JAV.
Nuo 1966-67 duetas buvo nuolatinis įvairių topų svečias. Jų dainos buvo laikomos vienais geriausių liaudies epochos įrašų. Sėkmingiausi singlai buvo „Homeward Bound“, „I am a Rock“ ir „Hazy Shade of Winter“.
Ankstyvieji Simono ir Garfunkelio įrašai buvo labai nenuoseklūs, tačiau muzikantai nuolat tobulėjo.
Simonas nuolat tobulino savo dainų kūrimo įgūdžius, kai duetas studijoje vis labiau komerciškai pasisekdavo ir ieškojo nuotykių.
Jų atlikimas buvo toks tyras ir skoningas, kad net psichodelinės muzikos populiarumo epochoje duetas išliko ant vandens.
Muzikantai buvo labai toli nuo neapgalvotų, kad pakeistų savo stilių, nors tai jau buvo šiek tiek „išėjo iš mados“, taip jiems pavyko užkabinti klausytojus.
Simono ir Garfunkelio muzika patiko skirtingų segmentų klausytojams: nuo pop iki roko publikos, taip pat skirtingų amžiaus grupių.
Duetas neapsiribojo vien jaunimui ir paaugliams skirta muzika, o sukūrė kažką savito ir universalaus.
Parsley, Sage, Rosemary and Thyme (1966 m. pabaigoje) buvo pirmasis tikrai nuoseklus ir nušlifuotas albumas.
Tačiau kitas kūrinys „Bookends“ (1968 m.) ne tik sujungė anksčiau išleistus singlus ir šiek tiek naujos medžiagos, bet ir demonstravo augančią grupės brandą.
Viena iš šio albumo dainų „Mrs. Robinson“, sulaukė didžiulės sėkmės ir tapo vienu populiariausių šeštojo dešimtmečio pabaigos singlų. Jis taip pat buvo naudojamas kaip garso takelis viename iš to meto filmų - "Absolventas".
Dirbama atskirai
Dueto partnerystė pradėjo silpti septintojo dešimtmečio pabaigoje. Vaikinai vienas kitą pažinojo didžiąją gyvenimo dalį ir kartu koncertavo apie dešimt metų.
Savo neįgyvendintas idėjas Simonas pradėjo jausti aštriau dėl nuolatinių apribojimų dirbti su tuo pačiu muzikantu.
Garfunkelis jautėsi prislėgtas. Per visą dueto egzistavimą jis visiškai nieko nerašė.
Simono gabumai labai prislėgė Garfunkelį, nors jo balsas, būtent atpažįstamas aukštas tenoras, buvo nepaprastai svarbus duetui ir dainų atlikimui.
Kai kuriuos savo kūrinius muzikantai pradėjo įrašinėti atskirai studijoje, daug negrodami gyvai, 1969 m. Tada Garfunkelis pradėjo siekti savo aktorės karjeros.
Paskutinis bendras albumas
Paskutinis jų studijinis albumas „Bridge Over Troubled Water“ sulaukė didelio populiarumo ir dešimt savaičių buvo įvairių topų viršūnėse. Įraše buvo keturi singlai su tokiais hitais kaip „The Boxer“, „Cecilia“ ir „El Condor Pasa“.
Šios dainos buvo pačios ambicingiausios ir daug žadančios muzikiniu požiūriu.
„Bridge Over Troubled Water“ ir „The Boxer“ skambėjo mušantys būgnai ir sumaniai sukomponuoti orkestro elementai. O kūrinys „Cecilia“ pademonstravo pirmuosius Simono bandymus pereiti į Pietų Amerikos ritmus.
Taip pat prie albumo populiarumo prisidėjo garsusis Garfunkel tenoras, bene labiausiai atpažįstamas 60-70-ųjų balsas.
Nepaisant to, kad „Bridge Over Troubled Water“ buvo paskutinis dueto albumas su nauja medžiaga, patys muzikantai iš pradžių neplanavo skirtis amžinai. Tačiau pertrauka sklandžiai peraugo į dueto iširimą.
Simonas pradėjo solo karjerą, kuri jam atnešė tiek pat populiarumo, kiek ir darbas su Garfunkeliu. O pats Garfunkelis tęsė aktoriaus karjerą.
Muzikantai vieną dieną 1975 m. vėl susibūrė ir įrašė singlą „My Little Town“, kuris pateko į Top 10. Jie taip pat retkarčiais koncertuodavo kartu, bet niekada nepriartėjo prie naujų kūrinių kartu kūrimo.
1981 m. koncertas Niujorko centriniame parke pritraukė pusę milijono gerbėjų ir buvo paminėtas gyvų pasirodymų albumo išleidimu.
Grupė taip pat gastroliavo devintojo dešimtmečio pradžioje, tačiau planuotas studijinis albumas buvo atšauktas dėl muzikinių skirtumų.
